Psalmynas 142

₂Garsiai šaukiuosi VIEŠPATIES,

balsiai maldauju VIEŠPATIES.

₃Savo skundą jam išlieju,

išsakau savo kančią.

₄Kai visiškai nustoju drąsos,

tu žinai mano kelią.

Kelyje, kuriuo einu,

mano priešai paspendė man žabangas.

₅Žiūriu į dešinę ir dairausi;

neturiu draugo, kuris man padėtų,

nėra kur rasti užuovėją,

niekas manimi nesirūpina.

₆Šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE,

sakau: „Tu mano užuovėja,

visa, ką turiu gyvųjų šalyje“.

₇Klausykis mano pagalbos šauksmo,

nes skęstu neviltyje!

Gelbėk mane nuo priešų,

nes man jie per stiprūs!

₈Išvesk mane iš kalėjimo,

kad šlovinčiau tavo vardą!

Teisieji bursis aplink mane vien dėl to,

kad tu buvai man geras.